2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Liemenė su meškučiu


Pastarosiomis dienomis pavasaris vis dar slepiasi. Gal todėl viena artima mano draugė jau keletą dienų "neduoda man ramybės" (gerąja prasme žinoma): "kaip nuleisti liemenei rankoves, kaip numegzti kaklą, o kaip apsiūti?" Smagu žinoma labai, kad atsiranda mamų bendraminčių, todėl nutariau ištraukti iš spintos mylimiausią sūnaus liemenę ir aprašyti. Gal kam nors pravers:)

Pirmiausia pasimatuojame kokio pločio ir ilgio turėtų būti mezginys. Susigalvoju arba surandu įdomų modelį ir raštą. Tada nusimezgu 20-30 akių pavyzdėlį ir pasimatuoju kiek centimetrų gaunasi. Taip reikia padaryti visada, kad galėtume apskaičiuoti kiek gi akių reikės mūsų mažylio rūbeliui. Visuomet pradedu megzti nuo nugaros. Kartais taip nutinka (bent jau man), kad neteisingai apskaičiuoju akis ir mezginys gaunasi per platus, tuomet mezgimo eigoje nugara tampa priekiu:)

O dabar eiga rimtai. Šios liemenės nugarai apmetame 80 akių. Mezgame stulpelio raštu (viena gera, kita bloga) 19 eilių. Tuomet tęsiame mezgimą lygiuoju raštu iki tos vietos kai reikia nuleisti rankoves. Rankovėms nugaroje nuleidžiame 5,3 ir 1 akis. Priekiui taip pat apmetame 80 akių (vaikučių mezginiams reikia tiek pat akių priekiui ir nugarai). Rankovėms nuleidžiame daugiau akių, šiuo atveju, 6, 3 ir 1. Likus maždaug 10-11 cm iki viršaus pradeda daryti V formos kaklą. Padaliname visas akis ant dviejų virbalų, akis ant vieno virbalo "paliekame ramybėje" kol kas ir mezgame vieną pusę, nuleidžiame akis taip: 1,0,1,1,1,1,0,1,0,1,0,1,0,1,0,1,0,0,0,0 ir užbaigiame mezginį. Tą patį darome ir su kita puse. Tuomet susiuvame liemenės dalis. Pasimatuojame kaklo ir rankovės linijų ilgį ir nusimezgame juosteles apdailai stulpelio raštu. Šiai liemenei kaklui apmečiau 116 akių, o rankovei 102. Detales prisiuvame.

Valiūkiškas rūbelis labiau patiks mažyliui ir labiau jį papuoš. Viename "mamų" žurnale radau megztuką su prisiūtu meškiuku. Meškiukai dažnai būna mažylių draugai:) Meškučio kūną nėriau stulpeliais, o galvytę ir rankytes apvaliai. Snukutį išsiuvinėjau, o liežuvėlį nunėriau ir prisiuvau.

Mano sūneliui tai mylimiausia liemenė!

2010 m. balandžio 14 d., trečiadienis

Siūlai



Vaikams megzti labai smagu ir greita. Mažam megztukui ar kepurytei pakanka kartais ir vieno vakaro. Svarbu tik turėti viziją kaip pats daiktas turi atrodyti, o tada jau pirmyn. Megzdama vaikams visuomet renkuosi geros kokybės išskirtinai kūdikiams skirtus siūlus. Juk visos mes norime apsaugoti mažylius nuo alergijų ar blogos savijautos.
Esu išbandžiusi ne vieną rūšį siūlų. Geriausi žieminiams rūbeliams - merino siūlai. Puiki kokybė, gerai nešiojasi ir svarbiausia - šilta. Sūnus ne vieną žiemą nešioja kepures, šalikus ir megztinius. Vasarinius rūbelius ir kepurytes dabar neriu iš medvilninių. Nežinau tik kaip nešiosis.

Mezgu Tau...

Be tavęs aš būčiau...niekas. Gal ir skambi frazė, bet žiūrėdama į susirūpinusį žvilgsnį sekantį mane iš vežimo, nieko kito negaliu sugalvoti. Vaikai daro su mumis stebuklus. Vienas toks nutiko ir man.

Jau seniai žavėjausi rankdarbiais. Kiek pamenu vaikystėje matydavau "grožius" neriančią močiutę arba kaip abi su sese nešiodavom nepakartojamas mamos megztas sukneles. Pati pradėjau ir megzti ir nerti mokykloje. Jau tuomet man sekėsi neblogai. Taip, aš jau turiu tam tikrą mezgimo istoriją, bet gimus vaikams šis užsiėmimas įgavo visiškai kitokią vertę. Ypač kai gimė dukrytė ėmė pildytis mano rožinės svajonės - prisiminiau kaspinėlius, gėlytes, skrybėlaites ir lėles. Laikas su vaikais ir laikas sau tapo toks be galo prasmingas. Štai numezgiau kažką ir džiaugiuosi lyg atlikusi kažką ypatingo. Gal... gal taip ir yra tai, ką sušildome savo mamiškomis rankomis ir yra ypatinga.
Noriu, kad ir jūs, pamiršę nemiegotas naktis, netvarkytus kambarius ar neišvirtas bulves, pajustumėte, koks yra ypatingas mezgimo kūrybos laikas - kai užmiega vaikai.

Pasidžiaukime tuo kartu.